vėjūkšlis

vėjū́kšlis sm. (1) žr. vėjūkštis: Pūstelėjus vėjūkšliui, vėl galiu sėsti ant dviračio ir leistis pakalnėn P.Cvir. Vėsus vėjūkšlis įlindo pro antį po jo marškiniais, paglostė kūną P.Cvir.